skip to Main Content

Kolektyvinės sutarties preambulė.

1         Preambulė.

http://www.chemija.lt/nariams/wordpress/?p=1028

Kadangi

1.1         Susitarimo šalys socialinę pažangą laiko įmonių sėkmingo vystymosi dalimi.

1.1.1          Taip ir yra.

1.2         Siekia bendradarbiavimo, užtikrinančio darbuotojų socialinę apsaugą, didinančio įmonių konkurencingumą ir darnų vystymąsi.

1.2.1          Lyginant su anksčiau pasirašytu susitarimu tarp Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos ir Lietuvos chemijos pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (toliau tekste – ankstesnė sutartis) ši dalis yra papildyta nuostatomis apie įmonių konkurencingumą ir darnų vystymąsi.

1.3         Atsižvelgia į anksčiau pasirašytus susitarimus tarp Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos ir Lietuvos chemijos pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos ir sukauptą patyrimą.

1.3.1          Nors ankstesnis susitarimas (mūsų žiniomis tuo metu vienintelis Lietuvoje, tuo metu nebuvo reikalavimo jį registruoti Socialinės apsaugos ir darbo ministrijoje) nebuvo dažnai naudojamas dokumentas, jis buvo papildytas nuostata dėl darbo laiko reglamentavimo ir bendra nuomonė buvo pateikta Lietuvos valstybinėms institucijoms. Sukauptas patyrimas apima ir puikų darbuotojų ir darbdavių organizacijų bendradarbiavimą rengiant ir vykdant šiuo metu besibaigiantį projektą „Socialinio dialogo vystymas chemijos pramonės šakoje Lietuvoje ir jo tarptautinė plėtra“.

1.4         Atsižvelgia į Lietuvos chemijos pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vykdytą veiklą, kuri toliau yra tęsiama Pramonės profesinių sąjungų federacijoje.

1.4.1          Nors ir nėra abiejų šalių formalizuotas, bendradarbiavimas tęsiasi. Juo remtasi pvz. minint projekto „Socialinio dialogo vystymas chemijos pramonės šakoje Lietuvoje ir jo tarptautinė plėtra“ pasikeitusį partnerį.

1.5         Įvertino asociacijos ir federacijos atstovaujamų narių bei atstovaujamų sektorių skirtumus.

1.5.1          Skirtumai yra šie: 1) nesutampa Asociacijos ir Federacijos atstovaujami sektoriai. Asociacija yra tik vienas sektorių, kuriuos atstovauja Federacija. 2) tik 3 iš 21 asociacijos nario yra ir Federacijos nariai. Todėl  Darbo Kodekso 52 str. nuostata dėl jos taikymo visiems darbdavių organizacijos nariams „buvo sutartį pasirašiusių darbdavių asociacijų nariai“ gali būti išstojimo iš darbdavių organizacijos priežastimi. Beje, nuostata yra taikoma tik darbdavių organizacijoms, bet ne profesinių sąjungų.

1.6         Įvertino chemijos pramonės nevienalytiškumą technologiniu, paslaugų ir produktų požiūriais.

1.6.1          Chemijos pramonės sektoriui (20 gr. pagal NACE 2.0) yra priskiriama apie 100 įmonių. Jis apima smarkiai savo veikla besiskiriančias įmones – prekybines, gamybines (trąšų, plastmasių, naftos perdirbimo), biotechnologines. Jas apjungti net technologiniu požiūriu yra sudėtinga, kadangi formalus priskyrimas gali ne pilnai atspindėti veiklos pobūdį. Gali būti ir atvirkščiai. Yra įmonių, kurios formaliai nėra priskiriama chemijos sektoriui, tačiau jų veikloje cheminės medžiagos yra labai svarbios (stiklo, keramikos, cemento, biodegalų, transporto ir logistikos). Jos net naudojasi Asociacijos teikiamomis paslaugomis.

1.7         Atsižvelgia į kai kuriose įmonėse pasirašytas kolektyvines sutartis ir nuostatas, kad darbo užmokestis yra nustatomas įmonių lygmenyje.

1.7.1          Projekto vykdymo metu visose jo dalyvėse, Asociacijos narėse, buvo pasirašyti  kolektyviniai susitarimai, kuriuose yra išsamiai aptartos Darbo Kodekso 50 str. paminėtos kolektyvinės sutarties sudedamosios dalys. Tačiau imperatyvus tokių nuostatų taikymas įmonėse, kuriose nėra profesinių sąjungų gali būti netinkamas. Kitos priežasty gali būti dėl visiškai kitokios su cheminėmis medžiagomis susijusios veiklos, padėties vidinėje arba tarptautinėje rinkose ir kt.

1.8         Įvertino turimą šakinių susitarimų tarptautinę patirtį ir jų raidą pasaulinės konkurencijos sąlygomis.

1.8.1          Šakinių kolektyvinių susitarimų tarptautinės patirties negalima vertinti vienareikšmiškai. Kai kuriose šalyse jie yra svarbūs dėl susiklosčiusių tradicijų ir dalyvaujančio didelio skaičiaus įmonių, pirmiausiai Skandinavijos šalyse, Vokietijoje. Kitose ES šalyse kolektyvinių susitarimų reikšmė yra ne tokia svarbi, o naujosiose narėse dar mažesnė. Svarbu, kad net ir ES senbuvėse, pvz. Vokietijoje vyksta svarbūs pokyčiai, vis dažnesni yra nukrypimai nuo šakinių susitarimų, taikomos įvairios išlygos „opening clauses“ (Öffnungsklauseln). http://www.chemija.lt/nariams/wordpress/?p=918. (nuoroda į techniniu požiūriu„žalią“ Asociacijos puslapį. Pabaigsime š.m. 1-ajį ketvirtį). Straipsnyje abejojama tradicinio Vokietijos kolektyvinių derybų modelio perspektyvomis. Lietuvoje asociacijos ir Federacijos veikloje dalyvauja mažai įmonių, nors jos ir yra didžiausios. Todėl griežtesnė šakinė sutartis gali vėliau tapti nukrypimų priežastimi. Esant mažam skaičiui narių ji prarastų prasmę arba galėtų lemti narystės Asociacijoje atsisakymą.

1.9         Ketina bendradarbiauti reikšdamos nuomonę Lietuvos ir Europos Sąjungos institucijoms įmonių konkurencingumą įtakojančiais teisinio reguliavimo klausimais ir dalyvauti Europos Sąjungos fondų lėšomis remiamų fondų projektų įgyvendinime.

1.9.1          Šį punktą galima išskirti į dvi dalis, Teisinę ir Projektinę.

1.9.1.1          Teisinė. Asociacija nuolat dalyvauja ES teisės aktų projektų rengime (cheminės medžiagos, prekyba šiltnamio dujomis ir kt.), taip pat, esant reikalui, viešose konsultacijose internete. Reiškiant nuomonę gali būti svarbi socialinių partnerių nuomonė, ypač kai yra minima pasaulinė konkurencija ir darbo vietų kūrimo Europoje problemos, gamybos į kita šalis perkėlimo pavojai.

1.9.1.2          Projektinė. Juo patvirtiname savo ketinimus bendradarbiauti rengdami projektus, kurie ateityje galės būti remiami iš ES fondų Lietuvoje. O taip pat bendradarbiavimą ES lygmenyje, kadangi chemijos sektorius yra įtrauktas į sektorių sąrašą (>20), kuriuose socialinis dialogas yra formalizuotas ES lygmenyje (CEFIC/ECEG ir IndustryAll) ir gali būti remiamas.

Projektą remia Europos socialinis fondas (projekto numeris VP1-1.1-SADM-02-K-01-016).

Europos socialinis fondas

Back To Top
×Close search
Search