skip to Main Content

Socialinis dialogas Airijos chemijos pramonėje.

http://www.chemija.lt/nariams/wordpress/?p=899

Pagal projekto dalyvių pateiktą medžiagą.

Airijos didžiausio profsąjungų junginio „SIPTU“ kvietimu 2010 m. kovo 14-21 dienomis penkių žmonių delegacija iš AB „Achema“ lankėsi Airijoje. Projekto tikslas – darbdavių ir profesinės sąjungos atstovai vyksta į pasirinktą šalį įgyti bendravimo patirties, plėtoti socialinę partnerystę. Tai – projektas, finansuojamas Leonardo Da Vinči programos.

Į Airiją vyko „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos tarybos narės Dalia Augustaitienė, Neringa Beinorienė, Achemos profesinių sąjungų administracijos vadovė Birutė Daškevičienė, AB „Achema“ darbininkų sąjungos komiteto pirmininkas Egidijus Butnikas, o darbdaviui atstovavo gamybos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Miliauskas.

Darbdavio atstovas pakeitė nusistatymą

Pasak B.Daškevičienės, vizitas buvo naudingas jau vien tuo, kad darbdavio atstovas pakoregavo kategorišką nuostatą Achemos profesinių sąjungų atžvilgiu, susidarė savo nuomonę apie kitos šalies profsąjunginį judėjimą, pateikė daug pasiūlymų ir rekomendacijų profesinių sąjungų veiklos tobulinimo srityje. Jaunas vadovas, turintis gerą išsilavinimą ir aukštą kvalifikaciją tiesioginėje darbo srityje, nepakankamai buvo įsigilinęs į socialinės partnerystės naudą ir iš pat pradžių skeptiškai vertino profsąjunginį judėjimą, tačiau šioje kelionėje įvertino profsąjungų veiklą iš kitos pusės. Apskritai, sako Birutė, šis projektas labai svarbus, nes į vadovaujančius postus ateina daug jaunų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų, tačiau neturinčių net pagrindinių žinių apie socialinę partnerystę. „Čia ir yra projekto esmė. Jeigu atskirai vyktų profsąjungų ir darbdavio atstovai, norimo rezultato nepasiektume“, – sako B.Daškevičienė.

Projekte yra numatyti keturi vizitai. Jau pabuvota Danijoje, kur kartu su darbuotojų atstovais vyko personalo ir bendrųjų reikalų direktorius. „Tada tikslo irgi buvo pasiekta: bendradarbiavimas tapo daug paprastesnis, abi pusės viena kitą suprato daug lengviau. Šiemet rudenį dar keliausime į Vokietiją, o kitąmet – į Suomiją. Tikiuosi, kad susikursime bendrovėje palankią socialinės partnerystės aplinką“, – toliau pasakoja Achemos profsąjungų administracijos vadovė.

Dominuoja savanoriškumo principas

Birutės teigimu, Airijos profsąjungų modelis nėra idealus, bet pasimokyti yra ko. „Sužavėjo tai, kad įstatymai neįpareigoja darbdavio pripažinti profsąjungas, – jis tai daro savanoriškai. Taip pat ir visi susitarimai, kurie pasirašomi nacionaliniu, šakiniu ar įmonės lygmeniu, yra rekomendacinio pobūdžio ir jų laikomasi savo noru. Tai yra visiška priešingybė tam, ką turime Lietuvoje.

Didelį įspūdį paliko ir darbo santykių komisijos sukurta sistema. Žinoma, ji buvo kuriama du šimtus metų. Pradėję žengti tokius žingsnius Lietuvoje nei per dešimt, nei per dvidešimt metų rezultato nepasiektume, tačiau ateityje galima tikėtis kažkokio postūmio į priekį. Įdomiausia, kad nei darbo santykių komisijos, nei darbo teismo sprendimai nėra privalomi, tačiau vykdomi savanoriškai. Tai per daugelį metų suformuotas mąstymas, paremtas supratingumu. Beje, iš visų skundų, kurie patenka į darbo santykių komisiją, maždaug 80 proc. yra ten ir išsprendžiami. 18-20 proc. keliauja į darbo santykių teismą. Ir tik 1-2 proc. šių sprendimų būna nevykdomi. Tuomet darbdavį vykdyti teismo sprendimą priverčia streikai.

Airių teigimu, įmonėse, kur didelė dauguma darbuotojų vietiniai, nesusiduriama su problemomis, kylančiomis dėl vienybės stokos. O įmonėse, kur dirba daug imigrantų, darbuotojus suburti sudėtinga: jie bijo vieni kitų ir kažko, ko patys įvardinti net negali“, – dalijasi įspūdžiais profsąjungininkė.

Nori daugiau gauti – tapk nariu

Delegacija iš „Achemos“ Airijoje lankėsi dviejose įmonėse: vaistų gamykloje „Pfizer“ (nuotr.) ir kasykloje „Tara mines Boliden“, kur išgaunamas švinas ir cinkas. Pasak B.Daškevičienės, šios dvi bendrovės išsiskyrė ypatingu supratingumu tarp darbdavio ir profsąjungų. „Jose veikia vadinamieji klouzšopai (closed shop) – uždara bendruomenė, kur galioja susitarimas tarp profsąjungos ir darbdavio, kad darbdavys į darbą priims tik ten veikiančios profsąjungos narius. Taigi šiose bendrovėse yra šimtaprocentinė narystė. Štai įmonėje „Pfizer“ profsąjungoms pavyko pasiekti, kad valandinis atlygis yra apie 20 eurų, tuo tarpu šalies minimumas – 8,65 euro už valandą. Žmogus, norintis dirbti šioje bendrovėje, prieš sudarydamas darbo sutartį, turi tapti profsąjungos nariu. Jeigu jis to nenori, gali rinktis bet kurią kitą įmonę, kurioje bus mokamas žymiai mažesnis darbo užmokestis nei šioje bendrovėje suderėtas socialinių partnerių. Ir visur, kur narystė profsąjungoje yra didesnė nei 50 proc., pavyksta susiderėti bent kiek ar gerokai didesnį darbo užmokestį nei šalies minimumas“. Nauda darbdaviui iš to – darbo našumas, lankstumas, saugumas. Esant šimtaprocentinei narystei susitariama, kad darbdavys iš darbuotojų gauna lankstumo, darbuotojai – didesnį atlygį. Žodžiu, jeigu nori turėti darbo sąlygas, kurias iškovojo profsąjunga, tampi „klouzšopo“ nariu, jei nori pats rūpintis geresnėmis darbo sąlygomis, renkiesi kitą įmonę.

Diegs vienybės principą „Achemoje“

„Grįžusi iš Airijos turiu užsidegimo imti ir savo įmonėje burti visus darbuotojus, skatinti, kad jie taptų vieningi, nesvarbu, ar priklauso profsąjungoms ar ne, raginti, kad jie visi kartu reikalautų, to, kas jiems priklauso. Suprantu, kad per vieną dieną poslinkių neįvyks, tačiau dėsiu visas pastangas, kad jie vyktų.

Profsąjungai dažnai prikišama, kad ji neva dėl nieko nekovoja. Bet ko nors pasiekti galima tik tada, kai darbuotojai vieningi. Be to, kovoti galima tik dėl tų sąlygų, kurios yra reikalingos darbuotojams. Jei darbuotojai, vis dar abejingai manys, kad jų tai neliečia, kad jie dar gali palaukti, jokių rezultatų nebus. Tik susibūrę, suformulavę konkrečius reikalavimus, galėsime šio to pasiekti.  Įdiegti tą supratimą šiuo metu, matyt, yra mūsų pats svarbiausias tikslas, kurio nuosekliai sieksime“, – mintimis dalinasi iš Airijos į Lietuvą grįžusi B.Daškevičienė.

R.Motiejūnaitė-Pekkinen

Projektą remia Europos socialinis fondas (projekto numeris VP1-1.1-SADM-02-K-01-016).

Europos socialinis fondas

Back To Top
×Close search
Search