Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai socialinis matmuo.

Pagal Pramonės profesinių sąjungų parengtą medžiagą.

Vakar, Liepos 1d. Seime įvyko neeilinis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Darbuotojų grupės posėdis „Socialinis dialogas ir teisės – teisingos visuomenės garantas“, kuriame dalyvavo apie 150 profesinių sąjungų atstovų iš 27 ES šalių. Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija delegavo 20 atstovų.

Pradėjęs renginį grupės pirmininkas Georgio Dasis (Georges Dassis) paminėjo, jog Europos Sąjunga nusigręžia nuo bendrijos pirminio tikslo – siekti visų šalių harmoningos pažangos. Einama standartizavimo keliu, tačiau žemėjančia kryptimi. „Žmonės vieną dieną sukils, ir mes būsime jų pusėje“, – prognozavo G. Dasis.

Lietuvai pradedant pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas pasveikino posėdžio dalyvius ir pasidžiaugė, kad šis neeilinis posėdis rengiamas būtent trijų Lietuvos profesinių konfederacijų iniciatyva. „Simboliška, kad Jūsų posėdis sutampa su visai Lietuvai labai svarbia ir reikšminga diena, būtent pirmininkavimo ES Tarybai pradžia. Linkiu įdomių ir turiningų pranešimų, juolab, kad konferencijos tema labai svarbi ir aktuali šiandienos Lietuvai ir visai Europai. Tikiuosi, jog posėdžio metu pavyks rasti bendrų sąlyčio taškų ir erdvių, kurios ilgainiui virs konkrečiais sprendimais ar pasiūlymais, o jų įgyvendinimas taps realybe ir atneš apčiuopiamą naudą visų ES šalių visuomenės atstovams, Lietuvai – taip pat“, – susirinkusiems posėdžio dalyviams sakė Seimo vadovas.

Pirmojoje dalyje pranešimus skaitė EESRK Įvairių interesų grupės (III gr.) ir Darbdavių grupės (I gr.) pirmininkai Luka Chavjeras (Luca Jahier) ir Jacekas Kravčikas (Jacek Krawczyk), Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) generalinės sekretorės pavaduotojas Jozefas Niemiecas (Jozef Niemiec). Pastarasis papasakojo apie tai, kokių priemonių ETUC ėmėsi ir imasi, kad pasakytų Europos Sąjungos valstybės, jog griežtas taupymas – ne išeitis, nes dėl to sparčiai didėja socialiniai skirtumai. Pranešėjo teigimu, lyginat su prieškriziniu laikotarpiu socialinė atskirtis ES padvigubėjo, o Eurozonos gyventojai susiduria su dar didesniais iššūkiais. J. Niemiecas pabrėžė, kad Europos Bankas kartu su Europos Komisija, pvz., gali nuspręsti kad reikia mažinti algas ar didinti pensinį amžių, o tam būtina pasipriešinti. „Mes neturime leisti mažinti socialinių standartų“, – sakė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Darbuotojų grupės neeiliniame posėdyje pabrėžė, kad realūs, paveikūs ir efektyvūs sprendimai socialinėms problemoms spręsti įmanomi tik per socialinį dialogą.
„Socialinis dialogas ir teisė – teisingos visuomenės garantas“ – toks šiandienos renginio pavadinimas puikiai atspindi mūsų siekius. Kaip ministrė dialogą su socialiniais partneriais laikau prioritetu. Tai kelias į visiems priimtinų ir efektyvių sprendimų paiešką“, – sakė ministrė A. Pabedinskienė.
Renginyje ji taip pat pristatė prasidėjusio Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkavimo prioritetus socialinės apsaugos ir darbo srityje.

„Pirmininkavimas ES Tarybai – didelis iššūkis ir garbė užtikrinant Europos Sąjungos darbotvarkės tęstinumą ir sklandžią ES Tarybos veiklą. Pirmininkavimą vykdysime šūkiu „Auganti Europa – dėmesys žmogui“, nes manome, kad žmonės yra didžiausias Europos turtas. Tikiuosi, kad mūsų visų bendras darbas prisidės prie žmonių lūkesčių gyventi patikimoje, augančioje ir atviroje Europoje išsipildymo“, – renginio metu pabrėžė A. Pabedinskienė.
Pirmoji prioritetinė sritis – geresnės užimtumo galimybės – ypatingas dėmesys jaunimui. Pirmininkavimo metu ypač daug dėmesio bus skiriamas jaunimo nedarbo mažinimo klausimams. Taip pat ministrė atkreipė dėmesį, kad liepos 2 dieną, turėtų būti pasirašyta deklaracija dėl Europos pameistrystės aljanso įsteigimo. Atsižvelgiant į poreikį padidinti pameistrystės schemų kokybę ir pasiūlą, siekiama sutelkti ES valstybių narių, socialinių partnerių verslo, Europos Komisijos ir kitų svarbių šios srities subjektų veiksmus kuriant aukštos kokybės pameistrystės schemas.
Taip pat daug dėmesio bus skiriama geresnei darbuotojų apsaugai, ES piliečių judumo galimybių didinimui, de facto lygių vyrų ir moterų teisių užtikrinimui ir kitiems klausimams.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkė Kristina Miškinienė pasveikino Seime surengto neeilinio Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Darbuotojų grupės posėdžio „Socialinis dialogas ir teisės – teisingos visuomenės garantas“ dalyvius, dėkodama Lietuvos profesinėms sąjungoms už parodytą iniciatyvą surengiant šį susitikimą šią istorinę Lietuvai dieną. Kaip pažymėjo komiteto pirmininkė, liepos 1 diena Lietuvai yra išskirtinė, nes šiandien mūsų valstybė pirmą kartą pradeda pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir tikimės, kad garbingai susidorosime su visais iššūkiais.

Savo pranešime Kristina Miškinienė apžvelgė Lietuvos – vienos iš labiausiai nuo krizės nukentėjusių Europos valstybių – socialinę padėtį bei kokių veiksmų ketinama imtis užimtumui didinti, tuo pačiu pristatė Socialinių reikalų ir darbo komiteto iniciatyva Seime organizuojamo ES valstybių narių Socialinių reikalų ir darbo komitetų pirmininkų susitikimo, įvyksiančio šių metų lapkričio 10–11 dienomis, temą – ,,Užimtumo skatinimo veiksniai, įgyvendinant strategiją Europa 2020“. „Sprendžiant užimtumo problemą ES lygiu, šio susitikimo metu ketiname svarstyti tokius aktualius klausimus, kaip jaunimo užimtumas, jo judumas, jaunimo įtraukimas į darbo rinką, darbo jėgos parengimas“, – kalbėjo K. Miškinienė.
Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė pažymėjo, jog labai tikisi, kad Seimo ir Vyriausybės numatyti darbai bei glaudus bendradarbiavimas su profesinėmis sąjungomis, kitomis ES valstybėmis narėmis, jų patarimai, palaikymas bei parama pirmininkaujant turės realios įtakos padėčiai užimtumo ir socialinės politikos srityje pagerinti, ekonomikai atsigauti.

LPSK pirmininkas, apžvelgęs streikų statistiką Lietuvoje, konstatavo, kad teoriškai streikas įmanomas, bet praktiškai – ne, o neturint poveikio priemonių, tartis galios neturinčiai pusei yra neįmanoma. „Turime vieną iš mažiausių minimalių algų, vidutinis realus darbo užmokestis dar nepasiekė prieškrizinio lygio ir nuolat mažėja dėl infliacijos, maža nedarbo pašalpa. Visa tai verčia žmogų tapti darbo vergu“, – kalbėjo A. Černiauskas. Jis taip pat citavo bendrovės „Sprinter“ atlikto tyrimo duomenis, pagal kuriuos 63 proc. Lietuvos darbuotojų bijo prarasti darbą. Vadinasi, – daro išvadą LPSK lyderis, – šie žmonės nėra pilietiškai aktyvūs, nes bijodami prarasti pragyvenimo šaltinį, jie neis į gatves, nesiryš streikuoti. „Iš šio uždaro rato turime išeiti, nes turėdami bijančius žmones mes nepasieksime, kad žmogus gyventų oriai, kad norėtų dirbti, o ne gauti pašalpas“, – teigė pranešėjas. LPSK pirmininkas A. Černiauskas teigė, jog mūsų tikslas, kad darbuotojas darbo vietoje jaustųsi gerai, oriai, ir gautų pakankamą darbo užmokestį už kurį galėtų ne tik egzistuoti, bet oriai gyventi. “Todėl Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpiu turime išnaudoti visas galimybes ir siekti, kad mūsų darbuotojai gyventų kaip gyvena senosios Europos atstovai” – teigė A. Černiauskas.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė kalbėjo apie naujų darbo vietų kūrimą, kuris sušvelnintų kartų konfliktą, sudarytų daugiau galimybių jaunimui. „Esame pasirengę derėtis dėl darbo santykių lankstumo, bet mes turime reikalauti ir saugumo“, – kalbėjo ji. Pranešėja pabrėžė, kad būtina diskutuoti dėl darbo užmokesčio sistemos, kai atlyginimas siejamas su įmonės rezultatais. Anot jos, Lietuvoje pasigendame teisingumo, todėl emigracijos mastai ir nemažėja. „Įveikti sunkumus galime rasdami bendrų sąlyčio taškų, – teigė A. Jašinskienė, – Svarbiausia, kad socialiniai partneriai vieni kitus gerbtų“.

Projektą remia Europos socialinis fondas (projekto numeris VP1-1.1-SADM-02-K-01-016).